Taigi - Laurent Gounelle "Laimingas žmogus". Pasirodo ji išties buvo man pareklamuota :) Kaip tik mintys sutiko su mano tuometine būsena - kaip mūsų įsitikinimai veikia mūsų gyvenimą. Beje, man labai patiko šis žodis, nes anksčiau sakydavau "stereotipai", bet jis man atrodė labai svetimas.
Daug nerašysiu apie savo patyrimus, pateiksiu ištraukas iš šios knygelės (beje, pilną knygelę prikaišiojau popierėlių, kur buvo man įdomios mintys, nors dauguma vietų sutapo su kažkurio bibliotekos skaitytojo pripaišymais pieštuku :)).
Apie įsitikinimus:
"Žmonės labai prisirišę prie visų savo įsitikinimų. Jie neieško tiesos, tik nori tam tikros pusiausvyros ir sugeba susikurti daugiau ar mažiau vientisą pasaulį pagal savo įsitikinimus. Šis pasaulis suteikia jiems saugumo jausmą, todėl žmonės nesąmoningai laikosi jo įsikibę" (53 psl.).
"Tai, ko tikimės iš tikrovės, iš aplinkinio pasaulio, veikia kaip filtras, kaip selektyvūs akiniai, su kuriais geriausiai matome mūsų įsitikinimus atitinkančias detales... Ir tai netgi sustiprina mūsų įsitikinimus. Užburtas ratas.
Jei esame įsitikinę, kad pasaulis pilnas pavojų, aišku, atkreipsime dėmesį į visus esamus, galimus pavojus, ir jausmas, kad gyvename pavojingame pasaulyje, vis labiau stiprės.<...>
Bet viskas tuo nesibaigia. Mūsų įsitikimai leidžia mums interpretuoti tikrovę.<...>
Kai jūs kuo nors tikite, jūsų įsitikinimus lydi tam tikras elgesys, kuris veiks kitų elgesį ir taip jūsų įsitikinimai vėl stiprės." (58-59 psl.).
Taigi - "Prisiminkite, kad tai, kuo tikime, ir tampa mūsų tikrove" ir " Jei meluojate kitiems, bent jau nemeluokite pats sau" (taip pat iš šios knygelės :)).
Ir palinkėjimas :):
"...jei giliai širdyje tikite, kad pasaulis geras, būsite labai atviras su žmonėmis, besišypsantis ir atsipalaidavęs. Žinoma, kitus tai irgi paskatins būti atvirus ir jaustis laisvai jūsų draugijoje. Nesuvokdamas to gausite įrodymą, kad pasaulis yra geras. Jūsų tikėjimas sustiprės. Bet reikia suprasti, kad visa tai yra nesąmoningi dalykai. Todėl ir tokie galingi. Niekada sąmoningai nepagalvosite: "Taip ir maniau - žmonės geri." Ne. Jums nereikės apie tai galvoti, nes jums tai bus normalu. Taip jau yra, žmonės geri - tai savaime aišku. O manantiems, kad nieku gyvu negalima pasitikėti kitais, visiškai natūralu sutikti uždarus, nemalonius žmones, net jeigu jie, beje, dėl to skundžiasi.<...>Galiausiai to net nesuvokdami kiekvienas mūsų susikuriame savo tikrovę, kuri išties tėra tokių įsitikinimų vaisius" (60 psl.).
Apie laimės paieškas:
"Prisiminiau išminčiaus prašymą svajoti apie idealų gyvenimą, kuriame būčiau laimingas. Reikėjo šiek tiek laiko, kad įsijausčiau į vaidmenį žmogaus, kuris išties gali viską sau leisti, ir įsivaizduočiau, koks būtų mano gyvenimas. Juk apie tokius dalykus kasdien nemąstome. Buvau labiau įpratęs kiekvieną dieną pastebėti, kas mano gyvenime blogai, o ne mąstyti apie tai, ko išties norėčiau..." (69 psl.).
Apie tiesą ir melą:
"- Jei jau negaliu to suprasti ir dėl to įsižeidžiu, čia jau mano bėda, ne jūsų>
- Ką norite pasakyti?!
- Ne žinia gali įžeisti, o tai, kaip jūs ją perteikiate, suformuluojate. Jei pasakome tinkamai, pavyzdžiui, padėkodami kitam žmogui už geranorišką ketinimą, jo neįžeidžiame. Nebent jis būtų itin jautrus, o tuomet tai jau tam tikra prasme jo bėda, ne jūsų.
- Žinote, manau, taip pasielgiau ir todėl, kad buvo lengviau, nei paaiškinti teisybę.
- O dabar jūs naiviai apsigaunate. Kai nesakote kitiems tiesos, jie gali blogai jus suprasti, o tai vėl verčia meluoti. Taip atsitiko ir šį kartą. Galiausiai esate priverstas daryti ką nors prieš savo valią, pavyzdžiui, valgyti patiekalą, kurio nemėgstate... Jūs dvigubai nubaudžiamas.
- Dvigubai?
- Taip, nes meluodamas visų pirma kenkiate sau. Tai tarsi gamina neigiamą energiją, kurią kaupiame savo viduje. Pabandykite sakyti tiesą: pamatysite, ji išlaisvina ir staiga pasijunti daug lengvesnis" (106-107 psl.).
Apie svajones:
"Taip, išklojau popieriuje savo idealaus gyvenimo viziją, paskui surašiau viską, kas man trukdo įgyvendinti.
Išsiėmiau knygelę ir perskaičiau išsvajoto gyvenimo aprašymą. Jis tyliai klausėsi manęs ir buvo labai malonu jausti, kad kažkas domisi mano norais jų nekomentuodamas, nesikišdamas, nebandydamas atkalbėti ir nesiūlydamas nieko, kas jam atrodo geriau. Kiek kartų esu girdėjęs svajonių žlugdytojus, tuos, kurie sako: "Taivm dėtas geriau daryčiau...", arba dar blogiau, tuos, kurie pranašauja, kad jums nepasiseks: "Jei taip pasielgsi, tada..."
Kai baigiau, jis patylėjo ir paprasčiausiai paklausė:
- Iš kur žinai, kad taip gyvendamas būtumėte laimingas?
<...>
- Puiku, prieš mums pradedant kalbėti išsamiau, norėčiau sužinoti, ką manote apie tai, kad jūsų svajonių gyvenimas nėra tikrasis jūsų gyvenimas. Kaip nutiko, kad jūsų gyvenimo kelias visiškai kitoks nei tas, kuriuo norėtumėte eiti?
- Manau, man apskritai nelbai sekasi. Kad gerai gyventum, reikia sėkmės, o mane sėkmė retai lydi...
- Ką tik sakėte, kad nesate religingas, - nusijuokė jis, - bet jūs prietaringas! Aš sėkme netikiu. Manau, kiekvienas gyvenime susiduria su daugybe įvairių galimybių, bet vieni moka jomis pasinaudoti, kiti - ne" (107-108 psl.).
"<...>Prisimenate, vakar kalbėjome apie vaikščioti besimokantį kūdikį, kuris niekada nepraranda drąsos, kad ir kaip jam nesisektų?
<...>Tačiau kai suaugame, daugybė žmonių mėgina mus atkalbėti nuo svajonių.
- Taip, tikrai...
- Todėl jums ir reikia vengti tokių žmonių arba nepasakoti jiems apie savo planus. Antraip tapsite dar vienu iš milijonų, gyvenančių ne tokį gyvenimą, kokio trokšta.
- Suprantu.
- Todėl gerai savo aplinkoje turėti vieną ar du jumis tikinčius žmones.
- Tikinčius manimi?
- Kai imamės įgyvendinti planą, kuris kiek nors rizikingas, pavyzdžiui, kai trokštame pakeisti profesiją, visada tenka patirti ir šilta, ir šalta. Tikime tuo, norime to, ir staiga mus apninka abejonės, prarandame tikėjimą, nebesijaučiame ką nors sugebantys, bijome pasikeitimų, nežinios. Jei tokiomis akimirkomis esame vieni, visai gali būti, kad atsisakysime savo svajonės, ją išduosime. Jei šalia yra jumis tikintis žmogus, neabejojantis, kad sugebėsite įgyvendinti savo planą, ir susitikus šį pasitikėjimą parodo, jūsų abejonės bus nušluotos, o baimės išnyks lyg mostelėjus burtų lazdele. Šio žmogaus rodomas tikėjimas jumis užkrės ir jus patį. Jis įkvėps jums ryžto siekti pergalės ir suteiks tiek jėgų, kad galėsite kalnus nuversti. Mes penkiolika kartų stipresni, kai nebesame vieni priešais savo planą. Bet gerai mane supraskite: nebūtina, kad šis žmogus jums padėtų ar duotų patarimų. Ne, visų svarbiausia viena - kad jumis tikėtų" (147 psl.).
Jei dar rasiu kada akimirką, suvesiu dar šiek tiek teksto, galbūt įdėsiu info apie kelias pasiūlytas užduotis, tikrai įdomu.
Jau laikas grąžinti knygą į biblioteką...
Apie knygą "Laimingas žmogus"
Tikra patirtimi pagrįsta istorija, kuri užkrės gyvenimo džiaugsmu ir padės surasti neišsenkantį laimės ir sėkmės šaltinį.
Įsivaizduokite, kad baigiantis atostogoms Balio saloje nusprendžiate aplankyti seną išminčių. Be jokios ypatingos priežasties - tiesiog šiaip, nes apie jį sklinda garsas, o be to, ką gali žinoti... Senuko žodžiai pribloškia: jūsų sveikata gera, bet nesate... laimingas. Išminčius spinduliuoja begaline išmintimi ir, atrodo, pažįsta jus geriau nei jūs pats save. Jūsų patirtį ir įsitikinimus jis nušviečia ypatinga šviesa ir pastūmėja į patį nuostabiausią nuotykį - savęs paieškas. Išminčius ima vesti jus pažinimo keliu link gyvenimo, apie kokį svajojate...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą