Be ilgų paieškų susiradau balansuojantį masažą su konsultacija "Arkane". Net ir neperskaičiau viso aprašymo, tiesiog supratau, kad niekad ir nepagalvojau, kad gali būti masažas su konsultacija ir mane tai sudomino. Apie masažuotoją perskaičiau tik užsisakiusi masažus, o masažo aprašymą nuosekliai perskaičiau jau po visų keturių seansų :)
Eidama į pirmąjį susitikimą (taip, tai galima vadinti ir susitikimu, nes tikrai daug kalbama) turėjau tris priežastis galvoje, kodėl man reikia masažo: visų pirma - nuo vaikų nešiojimo skauda nugarą ir ji krypsta (tai jau buvau girdėjusi net iš savo siuvėjų prieš kelis metus); antra - turėjau uodegikaulio sutrenkimą ir buvo įdomu to pasekmės šiandien; trečia - bandau susitvarkyti su savo pykčiu ir kartais atrodo kad situacija gerėja, bet pyktis vis išlenda vėl ir vėl.
Pasidalinau savo mintimis su masažuotoja ir gavau daug įdomios ir naudingos informacijos iš jos pačios. Pasirodo, jei mes keičiamės viduje, kūnas nebūtinai keičiasi kartu ir sena informacija lieka. Tai gali būti viena iš priežasčių ir pykčio pasirodymams. Per pirmąjį masažą masažuotoja įžvelgė mano ir mamos santykius ir džiaugėsi, kad mano mama kaip tik šiuo metu yra su manimi, Kaune, ir tai gali paspartinti mano pačios siekiamus pokyčius (gali būti, kad apie tai bus atskiras įrašas).
Kitas dalykas, kuris man buvo labai įdomus yra tai, kad visų pirma jaučiame meilę, kai mums kažkas atsitinka mums skauda, atsiranda skausmas, ilgainiui ateina pyktis, o jei tai tęsiasi ilgai - apatija. Gaunasi tokia kaip ir piramidė - meilę paslepiame po skausmu, vėliau uždedame pyktį, o ilgainiui ir apatiją: Meilė ) Skausmas ) Pyktis ) Apatija. Ir dabar kad prisikasti vėl prie meilės, turime pirma pajausti skausmą. Taigi man pasiūlė - kai tik tam tikroje situacijoje pradės kilti pyktis, sakyti sau "skauda". Ir tiesų man tai veikia! Jau per patį pirmąjį artėjantį pyktį pagavau save sakant sau "man skauda". Tuomet nusiraminu ir ateina atodūsis (šitai man visai buvo netikėta, tas atodūsis), tada palengvėja. Tikiuosi, kad man tai tikrai padės pilnai išsigydyti vaikystės skaudulius, kuriuos maniau, kad jau paleidau.
Dabar apie potyrius. Po pirmojo pokalbio masažuotoja pasakė, kad masažo metu pasimatys daugiau nei mes kalbėjome, taip pat - patirsiu įvairius potyrius, galbūt vaizdinius, aplankys įvairios mintys, galbūt snausiu, o gal ir užmigsiu. Įdomiausi potyriai visgi buvo pirmojo seanso metu, nes per paskutiniuosius jau kartais atsijungdavau.
Ką visų pirma patyriau, tai kad masažuojant kiekvienas "užspaudimas" kūne išeidavo atodūsiais. Aš jį jausdavau fiziškai pakylantį, einantį kūnu ir išeinantį. Kartą vienas stiprus atodūsis "pastrigo" kažkur krūtinėje ir aš visą seansą jo taip ir neiškvėpiau. Buvo keista, kad negali iškvėpti ir jis spaudžia krūtinę.
Bet įdomiausia buvo vienas potyris, kurį vėliau jausdavau per visus seansus, tik jau ne tiek stipriai, bet būdavo labai malonu. Stipriausias buvo per pirmąjį masažą. Pradžioje masažavo nugarą, paskui persiverčiau ant nugaros. Kai dirbo su kaklo, pečių, galvos sritimis, vienu metu lengvai kilstelėjo galvą ir lėtai lėtai tempė kaklą, o tuo pačiu metu (berods tuo pačiu, nepamenu gerai) lengvai spaudė krūtinę, pasijutau atsiskyrusi. Žodžiais nenusakomas jausmas, tarsi aš atsiskyriau. Likau tūnoti savo kūno viduje ir stebėti, kaip atliekama mano kūno korekcija. Mačiau savo griaučius, kaip jie remontuojami, lėtai, plastiškai, meistriškai. Tuomet pajutau, kad aš nesu kūnas, o kūnas yra mano namai (kaip, beje, ir knygose rašo). Pojūtis labai malonus. Supratau, kad kūnas man yra reikalingas, kad jį reikia prižiūrėti ir labai džiaugiausi, kad yra, kam jį patikėti. Tarsi iš tiesų mums visiems būtų reikalingi mūsų kūnų remontuotojai. Per antrą seansą supratau, kad nėra blogai gražinti kūną. Na... kaip čia dabar pasakyti... na kūnas yra tiesiog kūnas. Kūnas tai ne mes!
O vat tai tau. Jei anksčiau man kas būtų kalbėjęs tokias kalbas, nieko nebūčiau supratusi. Iki šio vizito... Ir labai sunku išreikšti tokius pojūčius suprantamais žodžiais.
Per visus keturis seansus sužinojau iš ties daug naujo ir gavau rekomendacijų paskaityti keletą knygų. Viena jų - "Išsigydyk vaikystės žaizdas" (autorė Lise Bourbeau), kurią dabar ir skaitinėju.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą