2013 m. gruodžio 5 d., ketvirtadienis

Gyvenimo perkratymas

Nepraėjo nei pusė metų ir vėl prisijungiau prie savo dienoraščio. Taip jau nutiko, kad vis nerasdavau ilgesnio laisvo laiko, kai vaikai nesėdi ant kelių, kad galėčiau ramiai parašyti dienoraštį, be jokių lakstymų prie puodų, verkiančių vaikų ir t.t. ir pan. Daug minčių neišsakytų kirba galvoje, norisi jas kažkur išsakyti, kad neužsimarinuotų ir nevirstų neigiamomis. Tiesa, radau ir nebaigtų įrašų, kuriuos reikės peržiūrėti, pačiai įdomu, nes daugumoje jų - ištraukos iš mano perskaitytų knygų.
Taip, vis dar skaitau, prabėgomis, kiek leidžia mažasis jį maitinant. Pasigriebiu kurią nors knygą pagal savo tuometinę nuotaiką. Dauguma mano šiuo metu skaitomų knygų - pirktų praeitą žiemą ir pavasarį, jau beveik visos bent kiek pavartytos.

Šiuo metu vėl analizuojuosi sapnus. Tad susiviliojau atsiversti Carlos Castanedos knygą "Sapnavimo menas. Aktyvioji begalybės pusė". Žinoma, mane suviliojo pavadinimas "Sapnavimo menas". Kadangi C.Castanedos knygų esu skaičiusi dar studijų laikais (prieš tikriausiai kokį 15 metų), numaniau, apie ką gali būti knyga. Tikriausiai dėl to ilgokai jos ir neatsiverčiau, reikėjo pribręsti iki to ;)

Ir atėjo tam laikas. Daug įdomių minčių sukelia knyga. Bet va šiandien kai kas mane tikrai užkabino, dėl ko mečiau viską ir sėdau rašyti šio įrašo.

Ištrauka iš skyrelio "Tretieji sapnavimo vartai" (154 psl.):
"Magai, priešingai, nuolat perkrato savo gyvenimus ir dėl to niūrių, sunkių emocijų turi palyginti mažai. O jei jiems kas nors trukdo žengti į priekį, kaip tau dabar, jie supranta, jog dar nėra visko išsiaiškinę iki galo.
- Tas gyvenimo perkratymas - labai keblus dalykas, - spyriojausi aš. - Ar jo negalima pakeisti kokia kita užduotimi?
- Negalima, tiksliau, neįmanoma. Gyvenimo peržiūra ir sapnavimas - tarsi dvi monetos pusės. Perkratydami savo gyvenimus, mes tampame vis lengvesni.
Don Chuanas man buvo nuodugniai aiškinęs, kaip atliekama gyvenimo peržiūra. Ją sudarė visų gyvenimo potyrių atgaivinimas. Don Chuanas gyvenimo peržiūrą laikė esminiu veiksniu, leidžiančiu sapnuotojui kaupti energiją ir nukreipti ją norima linkme. Pasak jo, gyvenimo perkratymas išlaisvina energiją, įkalintą mumyse, o be šios išlaisvintos energijos sapnavimas yra neįmanomas.
Prieš kelerius metus don Chuanas man liepė sudaryti visų mano gyvenime sutiktų žmonių sąrašą, pradedant dabartimi. Kad sąrašas nebūtų painus ir padrikas, don Chuanas pasiūlė jį skirstyti atsižvelgiant į mano dirbtus darbus, lankytas mokyklas ir taip toliau. Paskui, kryptingai pradėjęs pirmuoju sąrašo asmeniu ir baigęs paskutiniu, turėjau atmintyje atgaivinti visus savo santykius su jais ir tų santykių niuansus.
Don Chuanas aiškino, kad įvykio perkratymas pradedamas mintyse nuosekliai išrikiuojant viską, kas yra susiję su tuo įvykiu. Toks rikiavimas reiškia įvykio atkūrimą fragmentas po fragmento: pirmiausia prisimenamos fizinės aplinkos detalės, paskui - žmogus, su kuriuo buvo bendrauta, tada - savo jausmai.
Don Chuanas mokė įvykio peržiūrą derinti su natūraliu, ritmišku kvėpavimu. Gilūs iškvėpimai turi būti atliekami galvą lėtai ir atsargiai kreipiant iš dešinės į kairę, o gilūs ją kreipiant atgal: iš kairės į dešinę. Tokį galvos judinimą į šonus don Chuanas vadino "įvykio vėdavimu". Protas tyrinėja įvykį nuo pradžios iki galo, o kūnas vis vėduoja tai, į ką tuo metu būna susitelkęs protas....." [pabaigsiu suvesti :)]
Iš karto prisiminiau apie žmogaus gyvenimo laikotarpius (septynmečius) ir biografinį seminarą, kuriame norėčiau kada nors sudalyvauti, tačiau šiuo metu dar nesiryžčiau atvirai nagrinėti tam tikrų mano gyvenimo įvykių, juo labiau, kad seminare sutikčiau ir pažįstamų. Tačiau kilo mintis sėsti kada ir surašyti savo gyvenimą septynmečiais. Gal tuomet atrasčiau, kur aš esu užstrigusi su savo pykčiu, su savo tam tikromis nuostatomis. Galbūt tai išlaisvintų susikaupusią energiją (nors aš jau net fiziškai jaučiu, kaip laikas nuo laiko tam tikros sukauptos tokios energijos išsilaisvina!) ir tai leistų toliau man keistis.

Apie knygą "Sapnavimo menas. Aktyvioji begalybės pusė"

"Sapnavimo menas" aprašo jakių genties indėno mago don Chuano Matuso sapnavimo pamokas, kurias jis davė savo mokiniui ir šios knygos autoriui Carlos Castanedai.
Kai sapnuoja, magai patenka į kitus pasaulius, o jie yra tokie pat tikri kaip ir šis, kuriame teka mūsų kasdienis gyvenimas. Šie visi pasauliai egzistuoja vienu metu ir vienoje vietoje, ir magas renkasi, kuriame iš jų užmigti ir kuriame nubusti. Tačiau tada neišvengiamai kyla klausimas: ar dabar, kai skaitome šias eilutes, mes sapnuojame, ar būdraujame? Keistas klausimas? Taip, jis keistas paprastiems žmonėms, tačiau žengusieji magų keliu šį klausimą vertina labai rimtai, nes kuo toliau žmogus nueina magų keliu, tuo menkesnė tampa riba tarp vadinamojo sapno ir vadinamosios tikrovės.

"Aktyvioji begalybės pusė", galima sakyti, yra Carlos Castaneda autobiografija. Į šią knygą autorius sudėjo svarbiausius savo gyvenimo epizodus, kurie lėmė jo tolesnį kelią. Kaip sako Castanedos mokytojas don Chuanas, tai yra "įsimintiniausių gyvenimo įvykių kolekcija". Tą kolekciją sudaro C. Castanedos pasakojimai apie vaikystę, apie studijas, apie mylimas moteris, apie pažintį su savo mokytoju ir apie jo pamokas. Pasak don Chuano, tokie prisiminimai padeda mokiniui įžengti į būties sritį, kurią magai vadina aktyviąja begalybės puse.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą